- išnoravoti
- 2 ×išnoravóti žr. išnaravoti 1: Tu išnoravoki stainio[je] bėrą žirgužį, išnoravóki savo rankos darbužį JD672. Darbelį savo išnoravok, ne mane! Vd. \ noravoti; išnoravoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.